NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4933&OId=2928
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Panuriškis iš Petreliu, Šilokarčemos pav., neva ne savo laiku miręs, todėl po palaidojimo pareidavo vakarais namon ir, prie lango prisigulęs, į stubą žūrėdavo, kuknėje rykais tarškindavo, tartum visi į skivytus sulekioja, ale tuoj, ar tik rytmetij juos apžūrrnt, būdavo vislab lyg nei neužkrutinta. Į stubą jis tik ik pirmutinio rąsto ateidavo. Namiškiai, kačeig jo parėjimo įpratę ir išdrįsę, ale tačau labai nusibodę buvo. Atpenč, nekuri čon ėsanti Kaulienė tokį kasvakarinį pasirodymą neilgai užkentė ir, jam vakarais į stubą įžengus, užpykus tardavo bardamas’:
– Ko dabar tu tik pareini? Ar nežinai, kur tu priklausai? Dabar tavo vieta ant kapinų yra – ko tu šišia nori? Eik tuoj laukan!
Tad’ jis laukan išsiskubinęs ir, kapinun link bebizydams, dar pro langą į stubą žūrėdavo, lyg apgailėdams atsiskyrimą.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 196, Nr. 21
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas