NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4930&OId=2925
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Duskarts iš Baltrušačų, Pakalnės pav., sako:
-– Kai aš Karaliaučuje žalnieravau, turėjau pas Jancą gyvęt. Mes, labai sutikdami, vakarais susisėdę, ilgas valandas pasipasakodavom. Jancienė ne sykį pasakojo: „Kai mūsų bute gyvenąsis kurpius Langs pasimirė, porą dienų po šermenų man akarots, del pietų virimo šalia plotas bestovint, susyk buto durys atsidarė, pro kurias mačau numirusįjį Langą buton įžengiantį. Durys ant viršutinos stubos vedančų trepų praviros buvo, jis ale tiesog pro tą menką pravirumą lyg driekte ant trepų užsidriekė ir, į jo buvusią stubą užėjęs, pradėjo su savo kurpaliais trūst, juos stuboj į visus kampus mėtydams, baisų bildėjimą padarė“. Pasakotojis sakė neatsimenąs daugiaus apie tai, nors Jančienė apie tą dalyką dar daug daugiau pasakojus.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 195-196, Nr. 19
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas