NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4925&OId=2920
PAVADINIMAS: [Apie velnią, kuris nesugundė žmogaus pinigais]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Stonupėnuos, Ragain[ės] pav., apie metą 1800 pas gyvenusį prie kapinų Kumutį vakarais, saulėleidžui, ateidavęs velnūkštis nuskurduso vaikino pavidale, sakydams:
– Aš neturu vietos – meldžu mane nors bute į šluotos vietą pastatyt...
Kumutis berods jį nepriėmė ir bute velnio padėtąją krūvutę piningų apdergdavo, ir tiejie išnykdavo. Kas vakarą tam atsikartojant ir netleistinai priėmimo meldžiant, Kumutis todėlei savo kaimynams pasiguodė, o tiejie jį pamokino nuo plaušų botagą atžagariai nusivyt, o šeimynai liepinus kucus įduot ir, tam velnūkščui atėjus, pirmučau su tuo botagu, o tad’ ir su kuciais pradėt mušt. Kumutis po pamokinimo tą vakarą teip ir padarė. Minėtam laike velnias atėjęs, iš visų pusų užpults ir pliekiams, ant aukšto užbėgo, o jie, jį vydami, dar kelis kartus apie dūmtraukį apsivijo, tad tas vargšas, didžoj priegadoj būdams, nuo aukšto žemyn šokdams, sparą ir tris lotas perlaužė, o už buto šalia stovinčią obelį, didelius raudonus vaisius nešančią, ik apačos pusau perskėlęs, prapuolė ir daugiaus nebatėjo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Stonupėnai, Ragainės pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 444, Nr. 80
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 339-340, Nr. 80
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas