NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4924&OId=2919
PAVADINIMAS: [Derliaus pasidalijimas]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Kartą pas vieną ūkininką, kurs laimingai gyveno, nekuri esybė, tai pavydėdama, prie jo atėjusi tarė:
– Pas tave viskas užtinka – rasi mane priimtai ant pusės sėt, jei aš už dirvą, sėklą bei gyvenimą gerai užmoku...
Ūkininkas, jo arklinę koją iš po mantelio pamatęs, suprato tą gudrolių. Pakaušį pasikasinėjęs, tarė:
– Kad teip, tai šįmet jėrčukus sodysiva – aš apačią, o tu viršų dagosiva.
Samdininks prasidžugęs tarė:
– Tai gerai!
Dagojant samdininks besigodėdams, vis prunkšdams virkščias nusirovė, o ūkininks, per aną besišaipydams, linksmas jėrčukus nusikasė.
Sekantį pavasarį tas gudrinčus, jau vėl prie ūkininko atslimpinęs, tarė:
– O šįmet dėl sėjės ar sutarsiva?
Gaspadorius atsakė:
– Kodėl ne, jei tu vėl už viską viens užmoki...
– Berods, – atsakė ans pasipurtydams. – Ale kadang jau pernai tu mane prigavai, tai šįmet aš apačią, o tu viršų dagosiva.
– Tegul teip būna, – atsakė žmogus. – Tai šįmet miežus sėsiva.
Rudenij ūkininks viršų – miežius nusikirtęs pasivalė, anam apačią – ražienas palikdams. Samdininks, tai matydams, suriko ant gaspadoriaus:
– Su tavim nėr nieko pradėt, nes tu mane ne vien pernai, bet ir šįmet baisiai apgavai!
Tai pasakęs, ražienas nė neužkrutinęs, šalin nuūžė ant visados. Ūkininks džaugėsi kreivakiškį nušlamštęs...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 443-444, Nr. 79
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 339, Nr. 79
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas