NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4907&OId=2902 PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: – Dar mano jaunystėje, – sako Voskytis iš Stulbeikio, Tilž[ės] pav., – vienądien saulėleidij prieš mūs kiemo kapines beeidams, susyk lyg kaimynų vaikelį pamačau pirm manęs bėgantį. Aš tuoj jam paskui šaukiau: „Vaike, palauk, eisiva abu krūvoj!“ Ale tas, lyg tai negirdėdams, ant kapinų užbėgęs, iš po mano akių prapuolė. Aš, kuo akyliausiai apsidairęs, jį niekur nemačau, nes jis buvo man prapuolęs. Ir dar šiandien turu iš to atsitikimo dyvytis. FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis FIKSAVIMO AMŽIUS: 19 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 193, Nr. 6 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |