NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4903&OId=2899 PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Ūkininks Kambarckis iš Saugų, Šilokarčemos pav., pats man pasakojo sekančiai:
– Aš dar kūdikis buvau, kai mano brolelis Ansuks numirė. Tądien po palaidojimo, mamutei pietus ant stalo benešant, pamačau brolelį palaidojimo rūbuose stuboj tarp dviejų lovų bestovintį. Aš tikrai ir džiaugsmingai, į jį bežūrėdams, šūkterėjau: „Mama, Ansuks yra parėjęs!..“ Tad’ jis, man bežūrint, prapuolė. Tas regėjimas man ant visados dyvinai atmintij liko, kadang aš pirm to ir po to dvasiško niekados nemačau. FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis FIKSAVIMO AMŽIUS: 19 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 191, Nr. 1 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |