NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4900&OId=2896
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nekursai vyrs Br. iš Saugų, Šilokarčemos pav., jau pavada, antrą pačią turėjo. Toji rastuosus kūdikėlius, povaikius, menk žūrėjo: jie turėjo baduot irgi nuskurę eit. Vyrui kartą is Šilokarčemos turgaus pro Bablių kapines, kur jo pirmoji pati palaidota, pareinant, toji, nuo kapinų nuėjus, šalia kelio grabės krantu eidama, jam tarė:
– Rūpink, idant mano vaikeliai gražaus šelpiami taptų, nes man didė širdperša juos jų dabarnykščame pasilaikyme matant...
Jis per tai labai įbūgo, o ji, jį ik upelio Tenenys palydėjus, ėjo atgal. Po to vėl jam kartą pro minėtąsias kapines einant, ji jį vėl ik to upelio nulydėjo, prišnekėdama juo jos vaikelius aprupint. O teipo tankiaus ji, jį minėtu keliu lydėdama, su juomi susikalbėdavo. Jis jau visai jos nebijojo, bet įpratęs išsiilgdavo su ja susieiti. Su laiku, vaikeliams gražiai aptopelėtiems esant, ji con daugiaus nepasirodė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 190, Nr. 6
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas