NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4869&OId=2871
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ūkininkė Kundrotytė iš Pranckiemų (Gryneidės par., Įsručo pav.) dvases matydavo. Nekuriai kaimynkei numirus, tos vyrs atėjo pas regėtojės brolį įkapėms kurpes apsteliuot, o velionė, jį ik į butą atlydėjus, už durų palaukė. Ją į kapus lydint, ji, ant grabo sėdėdama, abrūsus, ik ant kapinų užėjus, čupinėjo. Kai morus su grabu pastatė, tad nušokusi bėgo prie duobės ir, čon pasilenkusi, į duobę žūrėjo. Ši dvasregė turėdavus ne tik numirėlius ant kapinų nešt, bet ir ligonus lankyt, o prie tų, kurie ant mirimo sirgdavo, didiai daug svečų (deivių) matydama, namiškius nuo lovos šalin sųsdavus, sakydama:
– Kad jūs čia, tai dvasės tur labai spręstis prie lovos.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 187, Nr. 18
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas