NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4867&OId=2869
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Žilių parapijoj, Ragainės pav., pas nekurį gaspadorų tarnavo dvasregis berns. Tas sakydavo, jog dvasės ne tik mirtinai, bet ir šiaip labai silpnai sergančus lanko. Kartą jis, su savo prieteliu šnekėdams, tarė:
– Tu turi akis ir aš – ar matai, kad tarp muma vidurij viens stovja?
Ale ans nieką nematė. Jo gaspadorui numirus, jis vengė duobę kast, nes jis jau suvėjui įkapes suvant matė, jog velionis vis per suvėjo petį į suvinį žūrėjo. Jiems duobę kast einant, velionis pirm jų ant kapinų ėjo, kad ant to da[i]kta, kur gaspadinė duobę kast prirodė, velionis teip jau, lyg prirodydams ir patikrydams, tris kartus apie duobės vietą aplinkui apėjo, tada čia šalia atsistojo, o paskiau, duobei kone gatavai ėsant, pasilenkęs į ją žūrėjo, tartum jos gilumą mastydams.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 187, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas