NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4851&OId=2853
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Puskepaluos (Ragain[ės] pav.) pas gaspadorų merga tarnaudama tarė kočų vakare:
– Šam bus šįmet lavons.
O teip ir nusidavė, nes gaspadorus pats numirė. Po jo palaidojimo ji jįjį ne tik vakarais ir naktij, bet labjausia dienoje namuose besišvaistantį, irgi pat į lovą gult einantį matydavo. Kartą su gaspadine prie skūnės būdama, pamatė jį ateinant ir tarė gaspadinei:
– Tai jis jau vėl ateina...
Dėl to išsitarimo dvasė regėtojai už kairės rankos nutvėrė, dėl to ji juo persigando neng visame laike pirm to. Tad iš tarnystės atstojus, ji, kreipdamasi prie tame dalyke mokytų daktarų, nuo anų išgąstingųjų dvasiškų regėjimų paliuosuota tapė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 182, Nr. 47
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas