NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4840&OId=2842
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nekursai Bitėnų, Ragain[ės] pav., mokytojis vėles matydavęs ir prietelystėj, nesyk lyg pavydėdams, išsitardavęs:
– Kaip palaimingi ėsat jūs, dvases nematantiejie. Jus jos nekliudin, bet kožna į šalį traukias, ale aš joms turu pasitraukt. Man jas matant niškalbamai dyvinu, nes jų didiai daug yra, ypačiai lavoną laidojant. Kūdikėliai, kurie dar nėr galėję eiti, tie vis riste atsirita, jei nėr dvasregių, kurie tad’ juos nešt turi. Gentys tur lavoną stuboj pirm išnešimo atsisveikint, nėsa vėlės jį lenktyn atsibučuoja, tad žmones (paliktiejie) atsibučuodami anuos labai trikdina. Tokį trikdinimą nabašninko dvasė, rodos, abelnai neužkenčia, nes ji labai lūpas suraukia.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 179, Nr. 38
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas