NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4827&OId=2828
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Toks dvasregis vyrs buvo Tilžėje mūrininks V., tėvs to V-to, kurs man daugybę mano atspaudintųjų pasakų* pranešė. Tas galėjo dvases matyti, bet ta dovana jis nesidžiaugė. Kad reikdavo kur sergantį lankyti, tai jis nenorėdavo eiti, ypačiai trumpam pirm smerties, nes tada jis matydavęs numirėlių gentis šen ir ten vaikščiojant ir prie ligonio patalo stovint. Kurie tą jo dovaną pažino, tie jį tyčiomis prie ligonių vesdavosi, idant jis jiems pasakyti galėtų, bau tas mirsiąs ar išgysiąs. Iš pradžios jis dar ėjęs ir apsakęs, ką jis matęs, bet dvasės po to, ant jo pulkais atvirsdamos, jį teip vargindavusios, jog jis potam jau nieko nebsakė. Žinantiejie, beje, jau ant to suprasdavę, ar ligonis mirs, jei V., vos į butą įžengęs, jau vėl skubindavos laukan išeiti, nes, dvases aplink ligonio patalą pamatydams, jis greitai išbėgdavęs. O per Kasaros ūlyčią Tilžėje jis povisam negalėdavęs eiti, kadangi čia pirm to budelis gyvenęs ir daug dvasių čia aplink sukinėjęsi, todėl ir senovėj ta ūlyčia nei jokį lavoną neveždavę.
FIKSUOTOJAS: Kristupas Jurkšaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 174, Nr. 17
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas