NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4826&OId=2827
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Durnuos, Ragainės pav., nekursai gaspadorus turėjo dvasregį berną. Tas vienądien gaspadorams tarė:
– Mūs bute bus myris...
Juodu klausė:
– Kaip tu tai gali žinot?
Jis atsakė:
– Į mūs butą dvi baltos viešnės atėjo...
Vakare atėjo ubags į nakvynę. Tas vargšas rytmetij numiręs buvo. Per šermenis tas berns, valandėlę ant stalo užsikniebęs, išsiskubino laukan. Paklaustas, kodėl išsiskubino, tarė jis:
– Gerai jums, kad vėles nematot, dyvinu žūrėt joms visoms į bliūdą dažant...
Tam mete jo gaspadorus pasikorė, o regėtojis į slūginę tankiai sakydavo:
– Gryta, ar tu nieka nematai?
Ji atsakydavo:
– Ne.
Regėtojis sakydavęs:
– Ant gaspadorus jau vėl ant kiemo aplink vaikščoja...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 174, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas