NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4813&OId=2814
PAVADINIMAS: [Velnias, ieškantis priedangos pas žmones]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Viena moteriškė ėjo keliu. Štai ją ant kelio užpuolė didelis lietus su perkūnijom. Ta moteriškė buvus pasikišus andaroką. Ale, jai beainant, vis plakė ir plakė žaibai tep, kad jai net baisu pasidarė. Ale jije atsiminė, kad pasikaišius negalima ait, nes gal už atlankos pasikavot velnias. Kap tik ji paleido andaroką, tai tuo iš atlankos išpuolė paršas. Tas paršas pradėjo bėgt – tuojau sužaibau kryžium, ir Perkūnas užtrenkė tą paršą tep, kad tik smala pasileido.
Kiti prieš trenkimą matę, kad in triobą inlėkdavo varna, o kiti – rainą katiną, kiti – šunį ir tep toliau. Žodžiu sakant, žmonės tvirtina, kad Perkūnas trenkia velnią, dėl to gi perkūnijos laike reikia žegnotis ir poteriaut, kad nusivyt nog savęs velnią.
FIKSUOTOJAS: Georgijus Ginkenas
FIKSAVIMO METAI: 1894
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Suvalkų gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 426, Nr. 58
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 322-323, Nr. 58
SKELBTA LEIDINYJE:, P. 487
Живая старина, 1894.
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas