NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4792&OId=2798
PAVADINIMAS: [Muzikantas pasikorėlės vestuvėse] (2)
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pasakodava D., kad jo susėds buvęs muzikantu. Vieną sykį, grįždams iš veselias, pasitink poną.
– Kur daba buvai? – klaus pons.
– Ugi atgrajijau veselią i ainu namo.
– A negalėtum ait pagrajyt pas mani? Mana sūnus ženijas...
– Kodie ne... Galiu.
– Na, tai aime – kiek reiks, aš užmokėsiu...
Muzikants graitai susigadija. Ain abudu, i saka pons:
– Kai parvažiūs veselia, tai grajyk i grajyk be sustojimą, kad nesutremdyt veselninkų...
Nedaug tėja, žiūr – toks dvars puikus: švieč, žib lempas, pakajai gražūs. Įvedė, pasodina ant suola ir liepė būt gatavam, bu kaip matai parvažiūs veselia. Muzikants lauk susitaisęs muziką. Kai išgirda, kad jau partrinks, pradėja grajyt. Ain, ain veselninkai šokdami par tą pakajų, kur muzikants sedėja, į kitą, vis pu du susikabinę, ir jo susėdka su kažin kokiu ponu susikabinus, kailiniukais apsivilkus, įtursena su kitais... Pasibaigė veselia. Pons užmukėja už grajimą penkius rublius vienums ditkums, i muzikants pasijunta besėdžiąs kluone ant beržiuka.
Rytą pramigęs ain pas sava susėdą – jis tankiai ten n’aidava, – žiūr – pats sėd’s pri ugnės, šildos.
– Kodie viens sėdi? Kur pati? – klaus muzikants.
– Nežinau, – saka susėds. – Vakar įaja į kamarą supykus i nein lauka.
– Tu žiūrėk, a ne jai tik aš pra’isią naktį grajijau. Kad nepasidarytų sau gala...
Iškėle kamaras duris – akurat i su tais kailiniukais apsivilkus, su katrais muzikants mate ant veselias.
PATEIKĖJAS:
FIKSUOTOJAS: Milda
FIKSAVIMO METAI: 1896
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Žaiginiškių k., Šidlavo par.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 421, Nr. 52
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 318, Nr. 52
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas