NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4777&OId=2782
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dūdų, Pilkalnio pav., Kairys, apie 70 metų būdams, pats man pasakojo teipo:
– Kokių vienuolikos metų būdams, nekurį vakarą su arkliais ant ganyklos jojant, prieš mūs kapines atjojęs, pamačau baltą šunytį nuo kapinų man priešais atvaksnojantį. Į tą bežūrėdams, išgirdau paskui jį lyg ką atšnekant. Savo galvą pakėlęs, išvydau kokias penkias baltai rėdytas mergeles. Tuoj pamislijau, jos eina į kaimynus, kurų vaikelis serga, ant budėtuvių, nes tuomet mergos, ant budėtuvių eidamos, baltą jopą su baltu žurstu vilkėdavo. Jau buvau besakąs, kad dar nebeitų, nes vaikelis dar gyvas, bet, jas per dyvinas pamatęs, tylėjau, o jos visai tyloms pro mane praėjo. Kai jos ligonėlio namus atsiekusės būti galėjo, tų šuo lot ir kaukt pradėjo, o tėvs, išėjęs žūrėt, nieką nematydams, ir į sodą atėjo. Čon ilgs balts pavidals per tvorą ant kiemo persidriekė, o vaikelis tą vakarą pasimirė. Aš pasimirusojo tėvų apie tai klausiau – tie užtikrino, jog tą vakarą nei jokia svetima mergelė pas juos nebuvus.
PATEIKĖJAS: Kairys
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Dūdai, Pilkalnio pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 140, Nr. 19
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas