NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4773&OId=2777
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Medukalnų Eseliūnienė sako:
– Šimkui smerčop sergant, jau pavakare, šuniui sulojant, ant kito galo trūsdama, per langą pamačau baltai rėdytą mergaitę. Toji per butą į ligonio stubą ėjo. Ne po ilgo ji iš čia vėl išėjo, šuo vėl lodamas ją ik pryvartės nulydėjo, o ji prapuolė. Aš įsiskubinau pas ligonį, tačiau esantiejie pas jį kaimynai, kačeig šunį lojant girdėjo, nieką apie tą mergaitę nežinojo. Ne po ilgo tas ligonis iškeliavo į amžiną atilsį.
PATEIKĖJAS: Eseliūnienė
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 139, Nr. 16
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas