NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4754&OId=2762
PAVADINIMAS: [Deivės mergaitės]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Dabar deivių nebėra, o kitą kartą senovėje, sako, jų daug būta. Deivės buvo gražios mergaitės, bet didžios savvalninkės. Jos mėgdavo apgaudinėt žmones, o kartais ir gerą jiems padarydavo. Kasžin kur jos būdavo per dieną. Bet vakare, kaip tik saulė nusileis, galima buvo girdėti jų dainas ir kvatojimą. Išgirsi, būdavo, kad paupėje kasžin kas žlugtą skalbia, ir eisi pažiūrėt. Nueini – nieko nėra, o jau toliaus skalbia. Eisi ten – ir vėl nieko nėra. Tokiuom būdu toli nuvesdavo žingeidingus jaunikaičius, o paskui juokdavosi iš jų. Jei artojas netyčiai užmiršo ką lauke, tai jos apmainydavo ant geresnio, o jei tyčiai – tai jau nebieškok!
Deivės ateidavo ir į kaimą ant vakaruškų. Ateis, būdavo, apsirėdę su galionais, kaspinais (kaspininkais), pasveikys gaspadorių, gaspadinę ir visą šeimyną. Ir linksmios buvo tos deivės: jos kad ne šoka, tai gieda, o kad ne, tai teip kokius juokus provija. Buvus ir maro deivė*. Labai mėgdavę jos kutent: kad pradės, būdavo, ką kutent, tai iki mirties užkutentų, jei neatgintų. Kaip tik gaidys sugiedojo, atsisveikindavo su visais, apdovanodavo juos visokiomis dovanomis – ką juosta, ką kaspinu – ir išeidavo namon. Žiūrėk, ant rytojaus vietoj kaspino ir juostų karnas atrasi.
Tokios tai buvo deivės.
(Nuo Šlinkšės užrašė 1890 m. Žiupsnys.)
* Slg. Medega mūsų tautiškai vaistininkystai, p. 14–15.
PATEIKĖJAS: Šlinkšė
FIKSUOTOJAS: Steponas Žiupsnys
FIKSAVIMO METAI: 1890
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 207, Nr. 1
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas