NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4743&OId=2754
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Girėnuos, Kraupiško par., nekuri išimtininkė vakarais negalėdavo šalia savęs žiburį kęst. Jai numirus, paguldė ją ant kito galo stuboje. Vakare namiškiai, pagal pajunkimą pagiedoję, žiburį pas ją palikę, išėjo atsigult. Rytmetij rado žiburį užgesusį pitrolės ganolei beėsant. Antrą vakarą lempą, pitrole visai pripildę, paliko vėl šalia jos grabo degt, o rytmetij vėl buvo užgesusi, kačeig lempa dar pilnystėj ir davade buvo. Tai jie, todėl besidyvydami, atsiminė, jog, kaip pirm minėta, kad ji gyva būdama žiburį šalia savęs neužkentė, ir pamisliję, ji žiburį užpučianti, trečią vakarą nepaliko degt. Rasi žiburo šviesa lavonui į akis lindo – nes tai labai neger.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 183-184, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas