NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4740&OId=2751
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Man bežalnieraujant, – pasakojo Mauričus iš Versmininkų, Lazdynų par., Pilkalnio pav., – viens mūsų draugų ant jo tėvo šermenų keliavo ir, nuo šermenų sugrįžęs, pasakojo:
„Šermenų vakarą mano dėdžus dvasregis, prie manęs prižengęs, liepė kardą nusisegt ir į šalį padėt. Po vakarienės aš, ant stalo rymodams, pajutau, lyg kad kas man su šalta ranka per skruostą perbraukęs būt. Aš krūpterėjęs tai dėdžui pranešau. Tasai tarė:
– Mačau, kai tavo tėvelio dvasė, tave paglostydama, nuo tavęs atsisveikino, o kardą liepjau todėl padėt, kadang tas šventyts, todėl dvasė ik padėjimo vien iš tolo į tave žūrėjo...“
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 183, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas