NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4729&OId=2740
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Laukgalių, Šilokarč[emos] pav., Vitkus buvo dvasregis ir niekumet arba tik labai retai prie mirštančo eidavo. Jis sakydavo:
– Prie mirštančųjų man jau ruimos nebyra: čia vėlių daugiaus neng gyvųjų susieina. O ant kapinų laidojant, moterims nuo atsiklaupimo atsikėlus, mažos kūdikių vėlės nuo jų žurstų smiltis su rankelėms nublaško...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 177, Nr. 32
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas