NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4726&OId=2737
PAVADINIMAS: [Apie špiruko vaidenimąsi]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pagulbinuose, Ragainės pav., Žugui, ūkininkui, apsivedant, špiruks su jo pačia drauge attekėjo, arba, geriaus sakant, ji tą drauge gavo ar jis su ja drauge ėjo nuo jos tėvo. Pas minėtąjį ūkininką vis davadniai, kaip paprasta, sekės, ik kartą jam kokį šimtą dolerų piningų pristokstant, ji, į klėtį nuėjus, tiek ant patalų paskaičus, kurus neva jai špiruks, jos bendras, prigabeno. Ji, savo vyrą atsivadinus, tarė:
– Štai imk meilytuosus piningus.
Jis ale, tėmydams, iš kur tie parėjo, nepriėmė juos, tai nuo to karto pradėjo namuose vaidytis. Ji ale visai nebijojo, bet juokdavosi. O tas neregimasis trūsas juo tolyn, juo didyn ėjo, teipo jog naktimis kuknėje rykus apversdavo, puodynes su pienu sumušdavo. Todėlei žandarui čon nukeliavus ir ik į išvakarį to trūso belaukiant, gavo jis su mazgote per antausį ir tuomžyg nuo kakalio su žirniais jam ant galvos bėrė. Berods jis nieko nematydams, todėl juo išsigandęs sušuko:
– Tegul jus velns pagrėb!
Ir tuoj, laukan išėjęs, keliavo namon. Ogi ir drebužus naktyje į dranktinę įmesdavo.
Pas jos tėvą Krakoniškiuos velnas bernams į šėrimo kamarą nuo staldo šieną numesdavo, miltus paversdavo. Čonai ik išvakaro gaspadorui (jos tėvui) su kaimynu kortoms žaidus, o jau namon einant ir atsisveikinant, gaspadorus tuomžyg jam ir toks juodas vyrs ranką davė, kuri labai šalta buvo, ir akimirkoj tas juodasis prapuolė. Tai, sako, špiruks buvęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Pagulbinai, Ragainės pav.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 428-429, Nr. 61
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 324-325, Nr. 61
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas