NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4712&OId=2723
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pas nekurį senuką vieną vakarą balts šunytis atbėgo. Jis išgirdo lyg iš šunyčo balsą, tarantį:
– Kitąmet šitam laike aš vėl pas tave ateisu...
Tam balsui nusidavus, šunytis prapuolė, o senuks be kalbos liko. Metams praėjus, minėtame laike tas šunytis, teip jau senukui pasirodęs, prapuolė, ir senuks tuomžyg vėl prašneko ir praregėjo. Tai jo prieteliai gana jo klausinėjo apie tą stebuklingai atsitikusią praeitę, ale jis ramdydavo, sakydams:
– Elkitės meilėje ir tikrume po Dievo ir žmonių akių! Daug galėčau pasakot, ale kadangi man aštriai uždrausta viso metino apreiškimo tris vyrausus žodžus pasakot, tai mielai vislab užtyliu...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 172-173, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas