NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4708&OId=2719
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Girėnų Kalvaitienė, Ragainės pav., mano miela mamelė, daug sykių pasakodavo, jog nekuri varginga moteriškė 24 adynas apmirusi buvus, o vėl atgijusi, ji ik amžo galo dvases mačusi. Žmogų pamačus, žinodavus, ar tas prie gerųjų, ar prie piktųjų priklausąs, ar numirus į dangų, ar į peklą nueisiąs. Apie tai, kas jai numirus apsireiškė, sakiusi viską galinti papasakot, tik tris žodžus ne – tie jai uždrausti ėsą. Ji kalėdodama, aplink eidama, pas pažįstamus po kiek dienų užsilaikydavo, teip ir pas mus. Visiems jėrčukų laike ant lauko išėjus, ji kelių metų sergantį vaikelį pridabojo.
– Man nuo lauko parėjus, tarė ji kartą: „Gaspadin, jūsų sūnelis ne pasigaus, bet mirs, nes jį jau dvasės kas dieną lanko, kitądien ir po du kartu baltai rėdyta vyriška dvasė lanko: jai ateinant, stubos durys tik klabakšt! atsidaro. Dvasė įžengus, pagal šaukšdėtį, šaukštus bei bliūdus čupinėdama, šliegias tolyn pagal langą pro stalą. Ik vygių priėjus, atsistoja, vaikelį valandėlę prižiūrėjus ir paglosčus, vėl, kaip atėjus, ir išeina“.
Tą dvasę, be tos moters, nieks netėmijo. Motinėlė, – priduria užrašytojis, – mislijo, jog ta baltoji dvasė mūs jau miręsis tėtatis buvęs, o vaikelis apie Kalėdas jį paskui sekęs, – taigi regėtojė nemelavo. Kartą ta žmona, ties Baltaduoniais lieptu per upelį Eimenį eidama, velnią ant liepto pamačus, grįžus atgal.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 170-171, Nr. 9
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas