NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4691&OId=2704
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Verdainės parapijoj, Šilokarčemos pav., nekuri mergelė galėjus dvases matyt, kadang ji četverge gimus ir četverge krikštyta buvus. Po jos tetos palaidojimo nuo kapinų sugrįžus, stuboj begiestant, pamačus mergelė lavonkos vėlę už stalo stovinčią ir drauge begiestančią. Po paludienų ji pažygėjus, atvėrus stubos ir buto duris, o atžengusi tarus:
– Turėjau vėlei duris atdaryt: ji dabar išėjo ir jau negrįš...
Tada regėtojė ir prie stalo ėjus, nes ik to ji vien iš tolo šlaistės.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 168, Nr. 3
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas