NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4687&OId=2699
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Bendikų (Klaipėd[os] pav.) Plonaitis pats pateikė:
– Pirm manęs šuos pačuos namuos, gaspadinei numirus, po šermenų vieną vakarą mergos ir vaikai išgirdę tranksmą bute ir šunį labai belojantį. Mislydamos tai pasutusį ėsant, pradėjo gvoltą kelt ir, langus atsidarusos, jau gult besitaisančus bernus į vidų šaukt. Tie, tą lermą vos išgirdę, atsiskubinę prie langų ir, tuoj per juos į stubą įkopę, žengė prie stubos durų, kurias mergos, šunies bijodamos, užlaikė. Dabar jie be baimės visi klausė, kas čia iš tikro yra, tai jie ne tik vien šuns lėkavimą, bet ir myžimą išgirdo ir, žiburį pagriebę, duris atsidarė. Į butą įėję, visą perveizdėję, nieko nematė nei rado, o kas dyviniausia – neigi nei šlapia niekur nebuvo nuo to didžo myžimo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 167, Nr. 26
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas