NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4677&OId=2689
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Mano Grutis, – sako Gertlaukių Grovs, Labguvos pav., – šunui naktij belojant, kartą laukan išėjęs jį stambiais žodžiais sudraudė: „Ar neeisi į būdą! Kad aš tik šluotą turėčia, tai tave tuoj į būdą įvaryčia...“ Šuo į būdą įėjo, ir Grutis tuomžyg pamatė baltą žmogaus pavidalą ant tvoros, kurs, lyg ir dėkavodams, prieš jį žemai pasiklonojo. Grutis mums tankiai sakydavo: „Vaikai, naktij šunui lojant, niekados nesundykit, bet jį vėli drauskit...“
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 166, Nr. 18
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas