NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4664&OId=2676
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Butkiškių (Ragain[ės] pav.) Juratienė man sekančiai pranešė:
– Buvo didiai mėnesiena, kai kartą aš su savo vyru ant vieno, o mano dėverėlis ant kito vežimo, ale galuką pirma, į Ragainę ant turgaus važavom. Ties Patilžų bala atvažavus, pamatėva mudu, paskui važuodamu, pirm Juraituko ant kelio didį prikrautą vežimą važuojant, ant kuro žmonės lyg trūsavosi, todėl mudu viens kitam sakėva: „Tai tam ten ar kas negerai atsitiko...“ Juo artyn, juo didyn tas vežimas ėjo, paskiausiai lyg su pelkėms prikrauts išveizdėjo. Juraitukui jį jau pavijus, tai tas svetimasis vežims tuomžyg skersai kelio pasuko. Mudu nusiganduse sušukova: „Dabar jau gana, tas žmogus visai suklydęs šam skersai kelio už akių savo vežimą susuk...“ Ale akių mirksnij svetimasis vežims iš po akių išnyko! Tai mudu, arklius paplakus, Juraituką pasiviję, jo klausėm: „Ar tu nieką nematei, kas čia buvo?..“ „Ne“, – atsiliepė jis. Mum pasakius, jog didis prikrauts vežims jam skersai į kelį pasukęs, apsistojęs prapuolė, jis atsakė: „Dėl to man arkliai susyk stabterėjo ir, lyg ko baugštydamės, ausis pastatę, suknarkė“.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 165, Nr. 15
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas