NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4662&OId=2674
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Girėnuos, Ragainės pav., mano senusis brolis daugkart yra pasakojęs:
– Vienąkart man su tėtaču į miestą važuojant, ik pro kalvinyčią prieš kalnutį užvažavus, tėtatis sakė: „Tai visai lengvai eit, būtuva daugiau užsikraut galėjuse...“ Vos iš kiemo išvažavus, kačeig tris žirgus, vieną prie kardieliaus, prikinkiuse buvova, jie labai sunkiai, vis prunkšdami, pradėjo vežt, ik ties kapinėms, apie du tūkstanču žingsnų nuo namų nuvažavus, arkliai atsistojo ir nei jokiu būdu nesidavė ant toliaus ėjimo prisiverst. Mudu iš to nusigandova, nes arkliai nepaliautinai prunkščavo, tai tėtatis tarė man: „Te, laikyk vadžias“. O jis nuo vežimo nulipęs ir arklius nužebodams, kamanas išvertęs, vėl pažebojo. Tad kad ne kaip greičau būt jis ant vežimo užšokęs ir vadžias nutvėręs, tai aš nebūč arklius išlaikęs – mums abiems ant didžio nusidyvijimo jie kaip iš pūčkos ėjo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 164, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 13
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas