NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4650&OId=2662
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Šimkytis iš Papelkių, Įsručo pav., seminaristas, iš Karalėnų keliaudams rudens laike į savo tėviškę, už Papelkių išėjęs, pamatė jis netoli plentos žmogų aukščau žemės priešais atvažuojantį, nes to nei vežims, nei arklys žemės nesiekę. Jiemdviem vos susitikus, išnyko oro važiuotojis. Šimkytis besidyvydams ir galą paėjęs pamatė netoli plentos nekuroj grovoj vieną vyrą žolę bekertantį... Dabar jam jau tik per dyvinai ėsant, grįžo jis, kadang jau ir vakars artinos, atgal į Papelkius. Begrįždams sutiko vieną vyrą plenta jam priešais atvažuojantį. Tasai prašant jį drauge ėmė. Jiemdviem ik tos grovos, kur minėtasis vyrs žolę kirtęs, o dabar jau prapuolęs buvo, atvažavus, arkliai susyk atsistojo ir ausis pastatė ir prunkšdami, užuot paakiui, žengt vis atgal traukės. Po daug šmagojimų jie pora šokiais nusipliurpdami pro tą vietą prasigavę, vos išlaikomai paakiu bėgo. Po kelių nedėlių Šimkytis, į Karalėnus sugrįžęs, tą atsitikimą savo direktorui pranešė. Tasai atsiliepęs:
– Yra daug daiktų, kurie mūs akims užslėpti yra...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 162-163, Nr. 7
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, Nr. 7
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas