NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4576&OId=2591
PAVADINIMAS: [Apie laumes, arklių karčius suveliančias]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Giratiškių (Skaisgir[io] par., Pakalnės pav.) Brožis pasakojo man:
– Aš dar prie tėvų, jau rasi kokių devyniolikos metų būdams, kartą, vieną kumelę bešropuodams, jos karčus jau visai gražiai ištaisęs, kaip paprasta, tą pusę ik užpakalio peršropavęs, vėl nuo galvos pradėjau, ale didiai nusidyvijau pamatęs, jog karčuos viena kasa daugiau pyta, kaip suvelta buvo, o tai teip, jog aš ją visai ištaisyt nebgalėjau. Man dar šiandien didi dyvai, kaip tąkart tai tokiam trumpam laike pasidaryt galėjo! Ale juk mums seniejie pasakoja, jog tai laumės paprovija, ale tik didi dyvai, kad tai ir į tokį trumpą laiką dienviduryje (= vidudienij) atsitiko.
PATEIKĖJAS: Brožis
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 362, Nr. 49
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas