NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4573&OId=2588 PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Govartų (Tilž[ės] pav.) mokytojis M. sako:
– Aš tris metus Karalėnuos kai seminaristas gyvenau. Ant seminarijos yra bažnytėlė, kuroj apie 90 seminaristų rytmečiais ir vakarais Dievo tarnystę atliekti: pirmoji klasė tur paeiliumis vargonuot, o jaunesniejie teip jau paeiliumis vargonus myt. Kartą aš, vargonus mydams, giedojimui nutykus, ant šalia ėsančo suolelio atsisėdau, nes po neilgai trunkančos mišos vėl myt turėjau. Bažnytėlė buvo su lempoms gražiai apšviesta. Besėdėdams pamačau žmogišką šašėlį prie sienos beprasitęsiantį, kurį žiburys, irgi vienam praeinant, niekumet nebūt galėjęs duot, kadang jam tai visai priešingoj vietoj buvo. Tą šašėlį tikrai apžūrėdams, nesupratau, nei kur jis padingo. FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis FIKSAVIMO AMŽIUS: 19 SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 156-157, Nr. 6 Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis) SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |