NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4572&OId=2587
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Nekurame mėnesėtam, gražame ir tykame vasaros laike, – pasakojo mokytojis Lojis iš Minkštymėlių, Pilkalnio pav., – namon eidams ir nekuram ežerui prisiartindams, pamačau netoli to dyvną žmogišką pavidalą, lyg vėjo ežerop link varomą. Krašte ežero trūsuose jo tik galva bei pečiai išsikėlė, o per tuos persidriekęs, jis vėl nuo galvos ik kojų matomas buvo. Ir teipo tas šašelis per ežerą visai vandens viršumi tartum slidžausu ledu, be jokio pasijudinimo, lyg vėjo perpūstas, antrą kraštą ežero atsiekęs, tolyn slinko. Aš, drąsus vyruks būdams ir tą dalyką tikrai persiliudyt norėdams, greit apie ežerą jam paskui bėgau, ir, ant arimų tą jau veik panokus, tas pavidals man iš po akių lyg išdulkėdams prapuolė. O tas regėjims mėnučo pusėj buvo, todėl nuo mano šašelio visai nei mislyt negalima.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 156, Nr. 5
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas