NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4569&OId=2585
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ūkininks Berkmons iš Vabalų, Verdainio par., Šilokarčemos pav., roputes ant lauko kasęs, saulėleidij namon byzydams, pamatęs savo pirm kelių metų ištekėjusosos ir netikėtu smerču mirusos dukters kaip šešėlį pavidalą įkapėse, būtent su drobule ant pečų, paskui jį sekančią. Tad jis suskubo ir, jau prie buto būdams, dar atsigręžęs, ją atsiskubinant matydams, žengė į butą, savo pačiai tardams:
– Ei, tu tik eikš žūrėt – muma duktė pareina.
Deivė (vėlė), į prybutį atėjus, durims praviroms ėsant, prie adverijos prisiglaudus liko stovėt, o tėvu dviem per ją besidyvijant, ji po jųdviejų akių lyg žvakelė užgeso.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 156, Nr. 4
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas