NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4549&OId=2573
PAVADINIMAS: [Kaip trys laumės lėmė kūdikio likimą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tūlas ūkinykas neturėjo laimės: visi jo vaikeliai tuojaus po užgimimui numirdavo.
Vieną kartą važiavo keleivis iš tolimo krašto ir įsiprašė pas aną ūkininką į nakvynę. Buvo vasaros laikas. Keleivio arklys tapo pastatytas po pašiūre, ir kada prisiartino aštunta valanda vakare, minėtas keleivis nuvėjo pas pašiūrę ir atsigulė ant savo vežimo.
Dvyliktą valandą nakčia turėjo užgimti ūkininko pačiai kūdikis. Dabar prieš užgimimą atėjo trys laumės ir pradėjo lemti gimsiančiam kūdikiui ateities gyvenimą. Viena pratarė:
– Jei gims prieš užgiedojimą gaidžio, tai bus vagis.
Antra sakė:
– Jei gims po užgiedojimui gaidžio, tai bus kunigas.
Ant galo atsiliepė trečia:
– Tas kūdikis, kuris užgims, gyvęs tikt tolei, pakol šis pundelis malkų susikūrens, kurs čia stovi padėtas.
Laumės pasikalbėję nuvėjo savo keliu, o keleivis pasiliko begulintis ant savo vežimo, bet jis nemiegojo ir visą laumių kalbą girdėjo.
Sulaukus antros dienos, šeštą valandą iš ryto atėjo tarnaitė į pašiūrę, suėmė aną pundelį malkų ir jau buvo benešanti užkurti pečių.
– Neimk tų malkų, – atsiliepė keleivis: – jos yra mano!
Tarnaitė, nieko nemislydama, aną pundelį malkų padėjo, o pasiėmus antrą, užkūrė pečių, ir viskas buvo gerai.
Dabar anas ūkinykas paprašė keleivį į kūmus – už krikšto tėvą. Ir keleivis prisakė, kad anais malkas nesudegintų tolei, iki jis atvažiuos antru kartu savo krikšto sūnaus atlankyti.
Nuo to laiko prabėgo jau dvidešimts metų, pakol anas keleivis važiavo tuom pačiu keliu ir užvažiavo savo krikšto sūnaus atlankyti. Iš atsilankymo keleivio buvo visi labai užganėdinti, ypatingai sūnus, kuris į dvidešimtį metų sulaukė savo krikšto tėvą. Likosi parengta didelė puota. Ir dabar keleivis apsakė girdėtą laumių kalbą, kurios nulėmė jam gyvenimą tikt ką užgimusiam. Sūnus, netikėdams laumių pranašavimams, liepė atnešti aną pundelį malkų ir po jo akių sudeginti. Prisakymas sūnaus tapo išpildytas. Malkos kūrinosi, visi gėrė ir valgė, – ir kada paskutinis pagalėlis sudegė, sūnus griuvo nuo kedės, likęs negyvas.
PATEIKĖJAS: Pranciška Kazakevičienė
FIKSUOTOJAS: J. Kazakevičius
IDENTIFIKUOTA FIKSAVIMO VIETA: Bevardiškiai, k., Liudvinavo sen., Marijampolės sav., Marijampolės apskr., Lietuvos Respublika
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Bevardiškių k., Daukšių prp., Kalvarijos aps., Suvalkų prp.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 256, Nr. 38
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas