NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4531&OId=2557
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Molynėj, Ragain[ės] pav., nekuria kumetė, smerčop sirgdama, kunigą reikalavus, bet dvaro užveizdas, arkliams neatspėjant, o ir mislydams, jog tuomi dar nepasivėlysiąs, tai ant vėliaus nutęsė, ale iš tikro patyręs, jog su ta ligonka jau galop eit, liepė jai sakyt, jog kuo greičiausiai kunigą parveždys. Tai ligonka atsakius:
– Dabar man jau nereik kuniga, nėsa kunigs jau buva ir man šventą „večerę“* nudalijo...
Tai jie suprato ją apie ano svieto kunigą kalbėjusią. O neilgai trukus ji ant amžų užmigus...
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 153-154, Nr. 19
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas