NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4529&OId=2555
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Varstatienė, patobelienė iš Gilijos, Labguvos pav., pasakoja:
– Mūsų kieme jau miręsis Kairaitis dvases matydavo. Jei jis ligonį aplankydavo, tai jis jau žinodavo, ar tas pagilbs, ar mirs. Jis sakydavo: „Jei didelis ligonis, tai ir didelės dvasės, o jei mažas ligonėlis, tai ir mažos jį dvasės lanko. Jei dvasės prie galvos stov, tai žmogus miršt, o jei prie kojų, tai dar pagilbst ligonis“. Teipjau sakydavęs, jog belaidojant dvasų daugiaus neng gyvųjų ant kapinų yr. Jis tik ir labai retai palydėt eidavo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 153, Nr. 17
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas