NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4524&OId=2549
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Šilumo duktė iš Kumelių sako:
– Mano tėtatis prieš jo mirimą mums aplink jo lovą stovintiems tarė: „Tai Išganytojis atėjo...“ Mes, nieka nematydami, klausėm: „Kur?“ „Tai čia stov.“ „O kaip jis išžūr?“ „N’o teip, kaip aš jį ant abrozo mačau – pasitra[u]kit, leiskit jį artyn...“ Tai ir dėdienė atėjo, o mamatė kojų gale ant krėslo sėdint, tai mano sesuo ir krėslą paėmė, ale jis tarė: „Kodėl krėslą paėmėt?..“ Dabar turėjo ji atsistot, o jis vėl tarė: „O juk dar vis daugiau ateina mane lankyt...“ Mes tačau nei viens nieką nematėm.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 152, Nr. 13
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas