NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4516&OId=2543
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Mano avyns Puodžus iš Pešikų (Malviško par., Pilkalnio pav.), – pasakojo K., – jau butelij gyveno šalia ūkio, iš kuro jis savo duoną gavo. Kai avynienė numirė, jis visai viens savo butelij liko. Jo amžo gale, jam jau apsirgus, duonos davėjė, į butelį nueidama, jį aptopelėdavo ir, vakarais jį visa kuom aprūpinus, jį vieną palikdavo. Mano mamelei liepiant ir aš jį aplankyt nukeliavęs, jam meilijant, iš knygų paskaitydavau, tad, mums apie aną amžį įsikalbėjus, tarė jis:
„Man apsirgus, nekurią naktį dvi balti moteriški ir viens juods vyrišks pavidals (dvasės) šalij mano lovos, o juodasis – kojų gale prie lovos atsistojo. Po vidurnakčo jie visi trys laukan ėjo. Juodasis, prie angos dar stapterėjęs, su ranka žemyn mosterėjęs, tarė: „Dar tur laiko“. Kitąnakt atėjo daugiau mažų baltų vien moteriškų pavidalų prie lovos aplink ziegorų ir prie sienos lyg paukštyčiai įsikabinusės nenusprūdo. Vienąnakt ir du juodu vyru šalia kojų galo atsistojo. Aš pasidrąsinęs klausau: „Kas judu per vieni ėsata?“ Tai viens jųdviejų atsiliepė: „Mudu tokie jau ėsava kaip ir tu“. Vienąnakt baltiejie pavidalai šalia lovos ik ryto liko. Išaušus jie prie sienos prikibę ir ant langų užsisėdę ir bežūrint, lyg į sieną įlįsdami, prapuolę.“
Tai aš klausau jo: „Avyn, ar tarp tų ir ką pažįstamų matai – rasi tavo tėtatį ar mamatę?“ Jis atsakė: „Ne, aš jų nei vieną nepažįstu...“ Porą dienų pirm jo mirimo sakęs jis: „Dabar jau kelis vakarus, vos žiburį uždegus, kelios dvaselės su patalais prie šalies mano lovos ateina ir, čon pasiklosčiusės, lyg ant sargybos pernakt guli, o rytmečiais, žiburį išpūtus, jos atsikel ir su savo patalais vėl pro duris laukan išeina“.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 150-151, Nr. 10
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas