NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4429&OId=2469 PAVADINIMAS: [Župonė ir daržininko mirtis] DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys FIKSACIJOS TIPAS: Redaguota versija STILIUS: Liaudiška kalba TEKSTINIS TURINYS: Įsručo pav. Žilaičų ponui numirus, jo župonė turėdavus savo išsivadavimą nuo smerties kasmet kartą – o tai per obuolį arba šiaip ką – atnaujyt. Jos žmonės, tai patyrę, saugojos jos dovanų bei ypatingų paliepimų. Vienąmet ji savo daržininkui, kursai jau trečią metą jos dvare buvo, ant kapo savo vyro sėdėdama, tarus:
– Ar tu manęs klausysi, ką aš tav sakysu?..
Jis taręs:
– Aš jūs visados klausau, o kodėl dabar neklausyčau...
Tai ji toliau tarus:
– Apie šį kapą, ant kuro aš dabar sėdžu, apeik tris kartus...
Jam apie tą kapą jau trečiąkart beapeinant, prie paskutino žingsno pamatęs jis didį juodą šunį nuo kapo ant savęs atšokant. Jis iš išgąsčo susmuko ir, kelias dienas pasirgęs, numirė.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis FIKSAVIMO AMŽIUS: 19 FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Įsruties pav. SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 372, Nr. 42 "Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis SKELBTA LEIDINYJE: Leidinio aprašas, P. 274, Nr. 42 ©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas ©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas Atgal |