Knygadvario objektas "Pasaka AT 450 [Alenėlė ir Jonelis]" >> "[Alenėlė ir Jonelis]"

Knygadvaris


NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4411&OId=2452

PAVADINIMAS: [Alenėlė ir Jonelis]

DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys

FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija

STILIUS: Liaudiška kalba

TEKSTINIS TURINYS:
Buva kitą kartą, ėja keliu Jonelis ir Alenėla, rada arklia pėdą. Jonelis saka:
– Alenyte seseryte, gersiu iš arklia pėdelės – teip noriu gert.
– Jonyte brolyte, negerk iš arklia pėdelės: pavirsi arklaliu!
Vėl ein, ein, rada karvės pėdą.
– Alenyte seseryte, teip noriu gert – gersiu iš karvės pėdelės.
– Jonyte brolyte, negerk iš karvės pėdelės: pavirsi karvele!
Vėl paklausė, negėrė. Ein, ein keliu, rada avies pėdelę.
– Alenyte seseryte, gersiu iš avies pėdelės – teip labai noriu gert.
– Jonyte brolyte, negerk iš avies pėdelės: pavirsi avinėliu!
Jonelis nepaklausė, atsigėrė – ir pavirta į avinėlį.
Ein Elena su avinėliu. Važiuoj ponai. Saka Elenėlei:
– Sėskis, pavėžs’me! Kur tą avinelį vedi?
– Čia ne avinėlis, čia mana brolelis!
Ponas parsivežė juos namo į savo dvarą. Alenėla pristoja už gaspadinę ir avinėlį gerai užlaika.
Atėja naktij ragana. Alenėlą įmetė į kūdrą (koželką*), o jin pati atsigula į Alenėlės lovą ir apsimetė liga (Alenėla pasivertė į žalią žuvaitę).
Atsikėlė rytą pons – Alenėla lovoj serg, vaitoj, praša, kad jai pjaut avinėlį. Ponas prižadėja pjaut. Liepė mergom geldas mazgot, tarnam – peilius geląst.
Avinėlis nusiganda, nubėga pas kūdrą ir saka:
– Alenyte seseryte, žada mani ponas pjaut. Tarnai peilius galand, mergos geldas mazgoj. Žada ponas mani pjaut!
Alenėla atsakė:
– Jonyte brolyte, pasakyki sava ponu, kad nudirbtų šilkų tinklą, kad sugautų žalią žuvaitę.
Jonelis nubėga pas poną. Nemok, kaip pasakyt, ir vėl atbėga ir saka:
– Alenyte seseryte, žada mani ponas pjaut. Tarnai peilius galand, mergos geldas mazgoj, žada mani ponas pjaut!
Alenėla:
– Jonyte brolyte, pasakyki sava ponu, kad nudirbtų šilkų tinklą, kad sugautų žalią žuvaitę.
Jonelis nubėga pas poną. Vėl nemok pasakyt, vėl pas Alenėlą atbėga, vėl verk:
– Alenyte seseryte, žada mani ponas pjaut! Tarnai peilius baig galąst, mergos geldas baig mazgot, žada mani ponas pjaut!
– Jonyte brolyte, pasakyki sava ponu, kad nudirbtų šilkų tinklą, kad sugautų žalią žuvaitę!
Ėja pons gaudyt avinėlia ir išgirda juos teip kalbantis. Tuojaus nudirba šilkų tinklą, pradėja gaudyt ir sugava žalią žuvaitę. Ta žuvaitė pavirto į Elenėlą ir apsakė ponu, kaip ją ragana įmetė į kūdrą, o jin jos vieto atsigula. Tuojaus ponas pagava raganą, įmetė į tą pačią kūdrą, kur buva Alenėla. Avinėlia nebepjovė. Jis to Alenėlą apsiženija ir to avinėlį užlaikė.
Ir aš ant jų veselės buvau, gėriau ir valgiau, varvėja par smakrą, o gerklai neteka. Par smakrą varvėja, akys neregėja.

FIKSUOTOJAS: Jonas Krikščiūnas-Jovaras Tekatas pasirašytas slapyvardžiu „Laukinis“.

FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Šiaulių par.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 283, Nr. 26
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.

SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas

©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

Atgal