NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4350&OId=2117
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Nekursai kurpius savo mokintinį vakare į Tilžę pasuntė. Tas, vos į butą įžengęs, pamatė čon baltai rėdytą moterišką pavidalą bestovint. Persigandęs, išblyškęs ir be kalbos, kitiems nusidyvijant, jis atgal į stubą atžengė, o kadang jo pasuntims baugus buvo, apsisukęs jis vėl turėjo eit. Tad tos baltosės daugiaus nematydams, jis vėl atsigaivelijo. Čon pat, per butą, antram gale buvo žalnieriai įsamdyti. Tarp jųjų viens iš Lazdynų parapijos buvo. Tasai gavo sekančoj dienoj per grometą iš savo tėviškės žinią, jog jojo mamelė pereitą vakarą jau pasimirusi. Tai pritapė šo atsitikimo pasakotojis kurpius Niklauzas, gyvenąs Viršeisuliuos.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 144, Nr. 40
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas