NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4345&OId=2395
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ūkininks Čigis iš Did[žiųjų] Kakšų, Ragain[ės] pav., labai gyvuolius mylėjęs, ypačiai arklius: tais jis niekados kitaip kaip žingine nevažuodavęs. Jam jau mirtinai sergant, jo gyvuolių kerdžus taręs į mergą, kuri jam pietus atnešusi buvo:
– Na, kaip su mūs gaspadorumi?..
Merga atsakius:
– Dar vis teip pat...
Kerdžus atsiliepęs:
– Ak, ne: jau gaspadorus dabar į amžinąją iškeliavo! Antai jis ten tarp arklių bei bandos sukinas... – nes kerdžus galėjęs vėles matyti.
Mergai parėjus, gaspadorus iš tiesos jau numiręs buvo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 148, Nr. 53
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas