NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4343&OId=2393
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Pagirij, – pasakoja Grovs iš Gertlaukių, Labguvos pav., – gyveno mano mieloji Grutė, kuri man labai gera buvo. Jai sergant, nekurį rytą aš su savo kaimynu į Vieliuvą rengėvos. Man nuo dimsties (= dvaro, kiemo) į butą beeinant ir vos vieną koją buton įžengus, kymu balsu „Merti, Merti, Merti“ šaukė. Nusidyvydams, kas mane šaukia, šalia buta apsidairęs, ale nei viena nematydams, vėl į butą žengiau, o tie patys žodžiai vėl atgarsėjo. Tai aš ėjau už stubos galo žūrėt, nes, man rodės, nuo čon mane šaukia. Ale nei čon nei viena nemačus, man šurpuliai per kūną perėjo ir, man į butą vos įsiskubinus, vėl kaip pirmą sykį mane šaukė. Tai aš, daugiau to neatbodams, į stubą įžengiau, kur manoji man pusryčus taisė. Paklausta, ar ji mane šaukė, sakėsi to nieko nežinanti. Po valandos į miestą bevažuojant, atėjo sakyt, kad Grutė pasimirusi. Tai aš tuoj supratau, jog ji, būtent Grutė, mane šaukusi buvo, savo numirimą prisakydama.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 147-148, Nr. 52
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas