NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4330&OId=2379
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Pracentneris Račūns iš Dūbininkų, Geldapės par., sako:
– Dar Luojoj mokytoju būdams, turėjau mokintinį. Nekurį rytą mum bepusryčaujant, stubos klingis suklabarkšterėjo ir durys atsivėrė. Aš dar sakiau: „Į vidų!“ – bet nieks neįžengė. Mudu, viens į kitą nusidyvydamu, pasižūrėjova, o durys vėl užsidarė. Tačau apsidairuse nei vieno nematėva. Po kelių adynų į bažnyčią – nes buvo nedėlė – eidamu pro mokintino tėvo namus patyrėva, jog jo sergančoji motinėlė pasimirus, o tai toj durų atsivėrimo adynoj.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 145, Nr. 45
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas