NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4326&OId=2376
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
– Kai aš dar šišia per antrąjį mokytojį buvau, – sakė mokytojis Mikluvaitis iš Govartų, Skaisgirų par., Tilž[ės] pav., – viršutinėj stuboj gulėdams nekuriąnakt, miege išgirdau į gybelio langą teip barškinant, jog aš iš miego pašokau. Ir, tuoj prie lango prižengęs ir tąjį atdaręs, nei viena nemačau, kačeig jau ir šauniai prašvitusi buvo. Atsikėlus tai pirmamjam mokytojui pranešau, ir tas nusidyvijo iš to. Neilgai trukus patyrau, jog Kiškiuos nekursai vargužis, jau mirtinai sirgdams, pasimiręs, pagal mano ištyrinėjimą, pačoj pabarškinimo adynoj. Aš kitaip negaliu tai išguldyt, jog tas pabarškinims numirėlio prisimaldavims* dėl apgiedojimo buvo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 144-145, Nr. 42
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas