NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4325&OId=2375
PAVADINIMAS: Teksto 1998 m. redakcija
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Ūkininks Kaušas iš Žydkiemio, Geldapės par., bagočausias čonai žmogus ir jau abelnai žila galva, sekančiai pranešė:
– Aš savo jaunystėj nekurį vakarą ant stalo rymodams ir jau beužsnūsdams išgirdau, rodos, ir mačau vieną iš lauko pas mus į stubą ateinantį ir mane ranka atsisveikinantį jausdams straktelėjau. Tame akies mirksnij jis išėjo, o iš kitos stubos atėjo klausdami žūrėt, kas čia buvo atėjęs. Rytmetij patyrėm, jog sergąsis mūsų dvaro sargas vakare toj adynoj pasimirė. O aš misliju, kad tai jis buvo mane atsisveikyt atėjęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO AMŽIUS: 19
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 144, Nr. 41
Jono Basanavičiaus tautosakos biblioteka, t. 7. Iš gyvenimo vėlių bei velnių. Surinko Jonas Basanavičius. Parengė Kostas Aleksynas. Pabaigos žodį ir paaiškinimus parašė Leonardas Sauka. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998. (Duomenų bazėje skelbiamo teksto šaltinis)
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas