NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4281&OId=2341
PAVADINIMAS: [Apie grįžtantį pinigą]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Skerdynuos (Grynaitės par., Įsručio pav.), vaikams knypkiais (= guzikais) smiltyse bežaidžant, tose viens iš jų trečoką rado. Tasai, jei rastojis jį pražaisdavo, rytmetij vėl su visu labu iš laimėtojo mašnos atgal parsikraustęs buvo, o jei rastojis nuo savo draugų už tą trečoką knypkių pirkdavo, tai teip jau su visu įturu iš pardaviko mašnos naktyje parsikraustydavo. Rastojis, trečoku tyloms toliaus besidžaugdams, su knypkiais pralobo, koktai ir jo tėvai patėmiję su nusidyvijimu klausė sūnaus, kur jis tą daugybę knypkių gavęs. Jis, nuo pradžos visus atsitikimus tėvams papasakodams, ir patį trečoką jiemdviem parodė. Jiedu, jį apžiūrėdamu, vos matomą skylutę jo vidurij patemijuse, tuoj išpažino tai tikrai atvarą ėsantį, ir paliepė vaikui šalin numest, ale rytmetij jis vėl čia buvo. Tai jie liepė tą trečoką ant rastosės vietos nunešus pamest. Sūnus ir tai atliko, ale trečokui nei jo gimtuvė nemėgo, nes, kaip papratęs, rytmetij vėl sūnaus mašnelėj buvo. Tėvai, per tai juo nusigandę, kaimynams pasiguodę, gavo pamokinimą tą trečoką tris četvergvakarus ant kryžkelio nunešus padėt. Jiems tai išpildant, po pirmo ir antro četvergvakaro trečoks dar vis sugrįžo į radėjo mašnelę, ale trečią četvergvakarį jį ant kryžkelio nunešus, jis jau daugiau negrįžo.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 238, Nr. 27
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas