NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4249&OId=2321
PAVADINIMAS: [Apie slogutį]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Daug kartų kalbėdavo mana tėvas, Antanas, sava atsitikimus, tik negaliu žinoti, apė kokius metus, – tiek žinau, kad prieš lenkmetį. Vieną kartą pavasario laiki, apė gegužio mėnėsį, sugulį visi gryčioj ant lovas, o jis atsigulįs ant suola už stala. Visi sumigį, ir jis užmigįs. Šit ape kokių 11 valandų nepajutįs, keip užguli kas tį jį, kad negaliųs nei išrėkti, nei pasikrutyt ir teip troškinų, kad pamislijįs, kad jau smertis. Šit tokart prėmenėj gaidys suplastenįs su sparnais. To tarpu jį palaidįs, išbėgdams iš gryčios dur(i)s pykš! – gryčios ir priemenės dur(i)s palikįs atidarytas. Tėvas grait užsikėlįs, norėjįs kepurės surast, o seso Uršulė, gulėdama ant lovas, klausiunt:
– Kas čia pasidarė, Antanai?
Jis – par dur(i)s – tik užgirdįs, kad keip ir raitas ūlyčia jou ta ta ta, ta ta ta... Jis grait ant kėma, vartus pribėgįs, nespėjįs išlėkti ant ūlyčias, o tas – jau pro susėda kryžių, kur prė kėma buvįs, o susėda Parliuka šunukas, gvoltu staugdamas ir lodamas, – paskui am am am... Ir visa sodžiaus šunys staugdami išlydėjį nežinamą svečią, o jis – tėvas – negalėjįs įsižūrėti, bo nešviesu buvį ir labai grait, kaip žaibas, prabėgįs. Tik tiek nužvelgįs, kad keip ir žmogus be galvos ir sėdžiųs keip ir ant kokio gyvulio keturkojo, nes į syk būta į vėną galą ūlyčias pradėta lėkti, ale grįžtantį atgal jis tik pamatįs biskį pro kėmą pralakiunt ir negalėjįs įsižiūrėti, o kol ant ūlyčias išlėkįs, tas jou toli buvįs, bo jis su ta kepure susimarudinįs. O ant rytojaus į katrą galą ans nulėkįs, tai tį yra krūmai – vadina Pamarnakėlis – labai tankūs, kūrė ir šianden tebėra palei upeluką Marnakėlį, kurs iš ežera bėga į upę Lėvenį: čia jaučius pirma ganydavį. Rytą metą, saulei užtekėjus, kad pasikėlus vėtra, kad pradėjus krūmus, medžių šakas laužti! Visi gyvuliai pradėjį baubdami ūlyčion bėgti ir visi, katrė ganė, parlėkį išsigandį sodžiun. O paskui nėka neatsitikį, tik už kėk laika gyvuliai labai gaišį...
PATEIKĖJAS: Antanas Mičiūda
FIKSUOTOJAS: Kazys Mičiūda
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tiltagaliai, Vilkmergės pav., Kauno gub.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 337-338, Nr. 11
"Aruoduose" skelbiamo teksto šaltinis
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 241-242, Nr. 11
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas