NUORODA: http://www.knygadvaris.lt/fiksacijos.php?FId=4217&OId=2301
PAVADINIMAS: [Apie degančius pinigus]
DUOMENŲ TIPAS: visateksčiai duomenys
FIKSACIJOS TIPAS:
Redaguota versija
STILIUS: Liaudiška kalba
TEKSTINIS TURINYS:
Tankiai girdėjau, jog senovėje – ypačiai per karus – žmones piningus trobose, soduose, pamūruose, patvoruose ir girėje prie kokio nors medžio pakasdavo, o tai labjau¬sia apkerėdami, užkeikdami, teip kad ik į kelintą eilę savo giminės tai, be pakasiko, ik to laiko juos nieks kits išimt negalėdavo. Pakavotojui numirus ar tam laikui priėjus, tai tie piningai vakarais, mėlynai liepsnodami, vienam kitam, iš tos giminės kilusam, apsireikšdavo, tad tas regėtojis tą piningskarbą galėdavo lengvai išsimti. Jei regėtojis visai viens prie tos liepsnelės priėjęs ir savo kojų apvalą įmetęs, o tame daikte per pėdą kasė, galėdavo piningus lengvai išimt. Ale jei tokis, prie liepsnelės prikiūtinęs iš nežinų, į liepsnelę savo kepurę įmesdavo, tai turėdavęs per visą stuomenį ik piningų kast. Dar prasčau būdavę, jei regėtojis kokį draugą pasiimdavęs, tad, ik piningų prisikasus ir jau išimt norint, jie pradėm į bedugnį nuskambėdavę, ir nei viens nieko negaudavęs.
FIKSUOTOJAS: Vilius Kalvaitis
FIKSAVIMO VIETA PAGAL ŠALTINĮ: Tilžė
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas, P. 225, Nr. 73
„Aruoduose“ skelbiamo teksto šaltinis.
SKELBTA LEIDINYJE:
Leidinio aprašas
©: Parengimas Leonardas Sauka Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
©: Parengimas Kostas Aleksynas Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas